Mokslas yra ypatinga pasauliniu mastu dalijamų žinių forma, kurios pasauliui reikia labiau nei bet kada anksčiau, sprendžiant iššūkius, su kuriais susiduria visi. Tarptautinis bendradarbiavimas, kuris yra jo pagrindas, buvo sukurtas daugelį dešimtmečių, tačiau dabar yra pažeidžiamas ir trapus. Atsižvelgiant į didžiulę mokslo svarbą nacionalinei ir pasaulio gerovei, Tarptautinė mokslo taryba kreipiasi į visus sprendimus priimančius asmenis, ragindama užtikrinti mokslo ir jo institucijų principų apsaugą, taip pat palaikyti ir, idealiu atveju, stiprinti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą.
Per pastaruosius 200 metų mokslas atliko svarbų vaidmenį gerinant žmonių gyvenimo kokybę, skatinant ekonomikos augimą ir gilinant platesnį gamtos bei visuomenės supratimą. Visos tautos naudoja mokslą savo interesams ginti – sveikatos, socialinės pažangos ir ekonominio vystymosi srityse. Didelė dalis šios nacionalinės naudos pasiekiama didelėmis investicijomis į mokslinius tyrimus, įskaitant privačiojo sektoriaus ir filantropijos investicijas, ir bendradarbiaujant su pasauline mokslo bendruomene, nes žinios peržengia nacionalines sienas. Šis kolektyvinis požiūris tapo dar svarbesnis, atsižvelgiant į egzistencines grėsmes planetos ir visuomenės sveikatai, su kuriomis dabar susiduriame.
Mokslas taip pat atlieka svarbų vaidmenį tautoms siekiant savo ekonominių, saugumo ir geostrateginių tikslų. Vis dažniau vartojama politinė mantra, kad mokslas turi būti „kiek įmanoma atviresnis ir kiek būtina uždaresnis“, neturi būti taikoma daugiau, nei yra pagrįstai būtina.
Mokslas prisidėjo prie žmonių ir jų technologijų poveikio planetai problemų sprendimo ir jas atskleidė visais lygmenimis – nuo vietinio iki pasaulinio. Per pastaruosius kelis dešimtmečius tautos ir jų mokslininkai bendradarbiavo, kad nustatytų, sušvelnintų ir prisitaikytų prie šių rizikų. Šis bendradarbiavimas dažnai peržengdavo geostrategines įtampas, nes kiekviena tauta yra suinteresuota apsaugoti pasaulinius išteklius.
Visų mokslų pagrindas yra empirizmu, skaidrumu, kokybės užtikrinimu ir atvirumu grįstų principų rinkinys, leidžiantis mokslui būti universalia žinių sistema. Tačiau mokslinių žinių taikymą teisingai lemia visuomenės, kuriose jos yra įkūnytos. Mokslo bendruomenės teisingai nerimauja dėl jėgų, kurios joms meta iššūkį. Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas turi tęstis; atsakomybė už mokslinių tyrimų palaikymą turi būti dalijamasi teisingiau – ne tik siekiant apsaugoti mokslinius rezultatus, bet ir todėl, kad tautos, investuojančios į mokslą ir jį remiančios, taip pat auga iš jo daugybės privalumų. Mokslo ignoravimas didina riziką pasauliniams bendriesiems turtams. Mokslinis bendradarbiavimas skatina taikų dialogą tarp šalių.
Savo ruožtu mokslo bendruomenė turi likti ištikima savo pagrindiniams principams, tačiau būti glaudžiau ir prasmingiau susijusi su visuomene. Mokslo ir visuomenės sutartis turi būti nuolat atnaujinama, kad mokslas galėtų iš esmės prisidėti prie taikos, saugumo ir gerovės.
Tarptautinė mokslo taryba, kaip pasaulinė ne pelno organizacija, daugiausia vienijanti mokslines sąjungas, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų akademijas, mokslinių tyrimų tarybas, mokslo programas ir kitas mokslo organizacijas, yra įsipareigojusi laikytis mokslo, kaip pasaulinės visuomenės gėrio, vizijos. Kreipiamės į visus visuomenės sluoksnius pripažinti, kad laisva ir atsakinga mokslo praktika yra bendruomenės siekis, būtinas visos žmonijos pažangai.
Skaitykite daugiau apie Laisvę ir atsakomybę moksle 
Skaitykite daugiau apie mokslo vertę visuomenei 
Skaitykite daugiau apie Ramiojo vandenyno mokslų akademijos naujos svetainės ir logotipo pristatymą. 
Skaitykite daugiau apie 10 naujų įžvalgų klimato moksle 
Skaitykite daugiau apie ISC-INGSA mokymo programos, skirtos moksliniams patarimams politikos formavimui, pradžią 